Tajui keturi...

Prieš kelias dienas atšventėme savo pirmagimio ketvirtąją šventę. Turbūt pavadinti atšventimu ne visai tinka, nes prieš gimtadienį visą savaitę prasikankinom gripuodami VISI TRYS (aš, Tajus ir Svaja). Taigi, suplanuota Spiderman'o šventė su keliais draugais buvo nukelta. Kadangi kovo 21mąją jautėmės truputį geriau, taigi bent jau susiruošėm Spiderman'o pyragą. Kaip tyčia, dovanas Tajui nupirkom kelias dienas prieš (labai jau netipiška paskutinės minutės mamai...), tai bent jau teko truputis džiaugsmingų akimirkų. Nuo Lietuvos senelių Tajus gavo ilgai prašytus ir lauktus transforms (žaislus transformerius). O šiaip gavo imtyninko aprangą (Nintendo Wii wrestling'as - naujausia Tajaus aistra) ir beisbolo (Tajus jį vadina "spaceball") pirštinę su kamuoliuku (aišku, su Spiderman'o piešinuku). Pirmą kartą vaikinas su naujaisiais žaislais užsiėmė. Iki šio visas gimtadienio dovanas Tajus priimdavo kaip susivaldęs karalius - patenkintas, bet tik su vos vos matoma šypsena. Šį kartą šypsenos irgi nelabai matėm, bet jau aiškiai pasakė, kad buvo patenkintas.

Kriziavimas

Susimąsčiau kaip Tajus pasikeitė per tuos keturis metus. Visai nepasikeitė jo rimtoji išraiška. Tajus nenešioja širdies ant rankovės, kaip sako anglai. Tiek gerus, tiek piktus jausmus dažniau užgniaužia savy nei parodo. Tačiau trečių metų krizė (??) padėjo jausmams išsilieti. Praėjus šiems keliems sunkiems mėnesiams, truputį prisibijau Tajaus paauglystės. Praktiškai nuo šio rudens pasirodė geroki šio avinuko ragiukai. Užsispirinėjo dėl visko pradedant nuo ankstaus ryto: ar reikia ryte rengtis? jeigu reikia, tai kodėl rengtis tai, ką siūlo mama? pusryčiai? kam jie? žaislai reikalingi tik tada, kai nueinam į parduotuvę pirkti valgyti, grįžus namo reikia TIK televizoriaus... Na, nelengvas tas trijų metų periodas mums buvo. Abu verkėm, pykomės, rėkavomės, prisiskaitėm knygų apie vaikų auklėjimą, prisižiūrėjom auklės gelbėtojos laidų... ir praėjo.

Savi-disciplina?

Dabar Tajus pasidarė itin savi-discipliniškas. Nežinau ar todėl, kad pritaikėm įvairiausius auklėjimo metodus, ar tiesiog iš to amžiaus išaugo. Jis labiau suvokia dienos ritmą ir tai, kada ką reikia daryti (gal padėjo mūsų dienos tvarkos sąrašiukas su apdovanojimo lipdukais) - nėra reikalo pyktis dėl rytinio rengimosi, valgymo ir kitų dalykų. Tajus pradėjo suprasti derybų meną. Iš ryto sumąstęs, ką nori daryti, jis ateina prie manęs ir sako: "Mama, turiu aidėją... Aš pažiūrėsiu vieną filmuką, o tada padarysiu darbelius, o tada pažaisiu du wrestling'o žaidimus." Jei tą dieną daugiau nieko nenumatome, aidėja tinka. Įdomiausia, kad jis visiškai sąmoningai ir sąžiningai televizorių išjungia baigusis laidai. Išimtinais atvejais, jei toliau seka dar vienas mėgstamas filmukas, ateina ir paklausia, ar galėtų dar vieną pažiūrėti. Jei ne, priima tai kaip sąžiningą sutarimą. Tiesą pasakius, džiaugsmo Tajaus tokiu savi-disciplinos jausmu garsiai nereiškiu, nes vis dar negaliu tuo patikėti :)
Dar vienas sunkumėlis buvo, nes rudenį Tajui prasidėjo savotiški pykčio priepuoliai. Negavęs ko nori, pradėdavo urgzti, net užsimodavo suduoti, mėtydavo daiktus, jei nepavykdavo jų surinkti... Susitarėm, kad supykęs nueis į savo kambarį apsiraminti. O kaip bus ramus, pakalbėsim. Vieną dieną, susipykęs su tėčiu, Tajus nužingsniavo į savo kambarį. Tėtis pasimetė (nežinojo apie mūsų susitarimą) - ir paskui. Tajus pro dantis suurzgė - "I need to calm down." Ir sėdi supykęs... Dabar pykčio priepuolių beveik nebėra. Tiesa...šiandien Tajus patarė MAN kaip kovoti su savo pykčiu.

Cool off!

Na, išvažiavom šiandien nusipirkti maisto. Ir kaip tyčia, gal trys vairuotojai "nugrybavo" prieš mane. Kaip žinia, su vairavimo kantrybe man sunku. Ir papypsinau ir apiburnojau draugiškai apakusius kolegas vairuotojus. Važiuojant atgal, Tajus lyg tarp kitko sako: "Mama, žinai, kaip tėtis man sako 'cool off'? Kai aš kartais būnu labai piktas, tai man tėtis visuomet sako - atvėsk." "Kodėl tu man tą pasakoji?" klausiu. Tajus su šypsena atsako: "Gal šiandien tau reikėtų truputį atvėsti?" Nu va...Teks mokytis atvėsti.
Iš dvimečio drovuolio, Tajus išaugo į gana socialų vaikinuką. Atėjus pas ką nors į svečius, jis gana greitai atranda žaislus ir draugus, su kuriais galima žaisti. Bet šiaip tai draugavimas ir žaidimai vyksta jo pačio ritmu. Jei žaisti nenori, nepriversi. Norint įtraukti į kokią veiklą, geriausia pradėti tą veiklą pačiai, o Tajus prisijungia.
Labiausiai mane žavi Tajaus jautrumas. Nors nėra jis baisiai jautrus kitiems, pastebi, kad sesė nori miego, arba, kad mama pavargus. Dabar, "užaugęs" (kaip sako pats) pradėjo padėti ir užnešti pirkinius ir kambarius tvarkytis. Trumpai tariant, auga į labai įdomų žmogeliuką.
O štai nuotraukėlės kelios iš mūsų gimtadienio "šventės" ir Tajaus Spiderman'iško kreizėjimo. Beje, visi piešiniai - tiek ant pyrago (kuris, beje, buvo toks saldus, kad buvo neįmanoma valgyti), tiek ant Tajaus veido - tėčio darbas :)

Konstruktyvi disciplina I

Sekdama Austėjos pavyzdžiu ir siekdama nepamiršti to, ką skaitau, nusprendžiau rašyti perskaitytų "auklėjimo" knygų santraukas. Aprašinėsiu tik tas knygas, kurios man tinka ir, kurių dar neaprašė Austėja.
Taigi, pristatau knygą apie ribų nubrėžimą vaikams: Drawing the Line: Ten Steps to Constructive Discipline - and Achieving a Great Relationship with Your Kids (Michael J. Weiss, Sheldon H. Wagner, Susan Goldberg).
Kuo ji man patiko: knyga parašyta aiškiai, be didelių lyrinių ir teorinių nukrypimų. Ją lengvai skaičiau maitindama ar migdydama Svają. Tiek knygos ritmas, tiek siūlomų priemonių tempas yra greitas, todėl man tiko. Apskritai, pratimai labai praktiški, bet man labiausiai patiko knygos pabaigoje aprašyti keli konkretūs (ir man aktualiausi) problemų sprendimo pavyzdžiai: kovos su vaikais mašinoje, kovos prie pietų stalo, vaikų tarpusavio kovos, nesutarimai einant miegoti ir keletas kitų.
Taigi, dešimt žingsnelių į konstruktyvią discipliną, kuri padės jums ir jūsų vaikams geriau bendrauti ir padės jūsų vaikams tapti sėkmingais suaugusiais.

Pirmas žingsnis
Taisytinas elgesys: nuspręskite koks elgesys labiausiai trukdo jūsų šeimos gyvenimui ir jūsų santykiams su vaikais. Tai gali būti vaikų tarpusavio kovos, netinkamas bendravimo tonas arba netinkamas elgesys prekybos centre. Svarbu būti konkretiems. Pavyzdžiui, "Tomas manęs neklauso" yra labai abstrakti problema.

Antras žingsnis

Siektinas elgesys: nuspręskite kuo norite taisytiną elgesį pakeisti. Svarbu, kad ir siektinas elgesys būtų konkretus IR realus. Pavyzdžiui, jei Tomas netinkamai elgiasi prie stalo, ko jūs siekiate? Ar norite, kad Tomas paragautų visų patiekalų, esančių ant stalo? Ar norite, kad jis suvalgytų VISKĄ, kas yra jo lėkštėje? Ar norite, kad Tomas nešokinėtų nuo stalo, o sėdėtų su visais kartu, kol baigsis pietūs? Apie savo tikslą - tinkamą elgesį aiškiai informuokite vaiką paaiškindami kodėl toks elgesys yra reikalingas.

Trečias žingsnis

Prioritetai: nuspręskite, nuo ko pradėti. Kuris elgesys vaikui ir jums labiausiai trukdo? Kuris elgesys yra lengviausiai ištaisomas?

Ketvirtas žingsnis

Išsiaiškinkit kur ir kada vyksta netinkamas elgesys. Dažniausiai tai visai paprasta - vaikai pešasi žaisdami, Tomas pabėga nuo mamos nuviliotas įdomių dalykų prekybos centre.

Penktas žingsnis

Sukurkite konfliktą: kur jūs nubrėšite ribas? Štai čia, man atrodo, yra šitos sistemos įdomumas - autoriai skatina tėvus savotiškai treniruotis. Tėvai turėtų sukurti konfliktinę situaciją tada, kai jiems yra tai patogu. Pavyzdžiui, jei problemos kyla parduotuvėje, nuvažiuokite į parduotuvę tuomet, kai jums to nebūtinai reikia, kai nesate pavargę, kai ten nebūna daug žmonių. Jei broliai pešasi, susodinkite juos kartu žaisti, kai jūs turite laiko ir jėgų žaisti kartu.

R.I.P. (angliškas sutrumpinimas, reiškiantis - ilsėkis ramybėje) - relating in peace (bendravimas taikiai). Autoriai siūlo naudoti tris pagrindines priemones brėžiant ribas:

• Apdovanojimas (rewarding)
• Ignoravimas (ignoring)
• Bausmė (penalizing)

Šios priemonės yra kaip ir informacija, reikalinga vaikui suprasti naująjį pasaulį, kurį jūs kuriate.

Apdovanojimas

Taigi, kokius apdovanojimus siūlo naudoti knygos autoriai?

• Dėmesys - dėmesys turi būti teikimas apdovanoti tinkamą elgesį. Labai dažnai tai, kad tėvai susinervina dėl netinkamo elgesio ir puola aiškintis su vaiku veikia kaip apdovanojimas už netinkamą elgesį. Autoriai teigia, kad vaikai elgesi netinkamai dažnai būtent tam, kad sulauktų tėvų dėmesio. Reaguodami - net jei ta reakcija yra šaukimas, piktas aiškinimasis - tėvai apdovanoja vaikus ir skatina netinkamą elgesį.
  
• Materialūs apdovanojimai: lipdukai, maži saldumynai, maistas...
• Veikla: darymas kažko, ką jūsų vaikas mėgsta.

Bėda ta, kad apdovanoti teigiamą elgesį yra daug sunkiau, nei pastebėti neigiamą elgesį. Pastebėti teigiamą elgesį yra labai svarbu, nes tik tada mes galime formuoti tinkamą vaikų elgesį. Autoriai siūlo stebėti vaikus atidžiai, ypač rizikingose situacijose, ir apdovanoti vaikus minutei prieš jiems elgiantis netinkamai. Pvz.: prekybos centre Lina vaikšto šalia jūsų. Kai jau jaučiate, kad ji pavargo ir pradeda dairytis į šonus, pagirkite ją: Lina, tu labai šauniai elgiesi šiandien prekybos centre. Man labai padeda tavo gražus elgesys. Ačiū. Galite paskatinti tokį elgesį mini dovana. Taip, autoriai siūlo naudoti saldumynus (mažomis porcijomis) kaip gero elgesio skatinimą, bet TIK ypatingose situacijose (pavyzdžiui, viešose vietose, kur vaikams yra labai daug pagundų).

Ignoravimas

Jei netinkamą elgesį įsivaizduotume kaip ugnį, reagavimas į tą elgesį tiesiog įpila aliejaus į tą ugnį, bausmė tą ugnį užgesina, o ignoravimas leidžiai ugniai pačiai užgesti. Ignoruodami, nekreipdami dėmesio į vaiko elgesį, jūs iš esmės leidžiate vaikui suprasti, kad tas elgesys yra netinkamas, jis neveikia. Pavyzdžiui, dvimetė Violeta, kažko norėdama klykia. Tėvai nekreipia dėmesio į klykimą, o tiesiog pasako - Violeta, pasakyk ko nori žodžiais. Ir toliau tęsia ką darę, lyg klykimo nebūtų buvę. Jeigu tai neveikia, tėvai gali elgtis griežčiau. Violetai pradėjus klykti, tėvai pasako - pasakyk ko nori žodžiais. Jei ji toliau klykia, tėvai apsisuka ir nueina tolyn (taip bausdami). Ignoravimas yra naudinga taktika, jei vaiko elgesys ypatingai netrukdo, arba jeigu tėvai yra labai užsiėmę. Ignoruoti reikia atsargiai - tik tuomet, jei tai yra vaikui saugu.

Bausmė

Dažniausiai siūloma bausmė šioje knygoje yra trumpa pertraukėlė (time out). Itin trumpos pertraukėlės (keletos sekundžių) suteikia vaikui galimybę pasitaisyti. Autoriai teigia, kad ilgesnės pertraukėlės netenka prasmės, kadangi vaikai pamiršta už ką yra nubausti ir pasitaisyti gali tik kitą kartą iškilus panašiai situacijai.
Baudžiant, svarbiausia yra tinkamas laikas. Nekartokite grasinimų (jeigu dar nesusirinksi daiktų, tai...). Į netinkamą elgesį reikia reaguoti iš karto. Autoriai siūlo nesuteikti ir taip priimtų trijų perspėjimų (jei elgesys yra netinkamas, tai netinkamas, o ne netinkamas po trijų kartų...).

Tinkama reakcija

Reaguodami į netinkamą elgesį, laikykitės šių nuorodų:

• Reaguokite iš karto
• Kalbėkite mažiau, o ne daugiau
• Naudokite tinkamą intonaciją - jei sakote kažką griežto, sakykite griežtai
• Neklauskite, o naudokite teiginius: vietoj to, kad sakytumėt "Tomai, ar nori susitvarkyti žaislus?", sakykite "Tomai, dabar laikas tvarkytis žaislus." Jei jau klausite Tomo nuomonės, ką darysite, jei jis sakys "ne, nenoriu"? Turite atsirinkti, kurie dalykai yra atviri deryboms, o kurie ne. Pavyzdžiui, vaikas gali norėti arba nenorėti kalbėti su močiute telefonu. Tai atvira deryboms. Tačiau dalintis žaislais su broliu/seserim yra privaloma. Todėl tai ne prašymas, o teiginys - taisyklė.
  
• Prieikite arčiau - bendraudami su vaikais, prieikite arčiau ir, geriausiai, nusileiskite iki vaikų akių lygio. Tuomet išvengsite rėkimo, ir netinkamo autokratiško elgesio. Priėjimas prie vaiko duoda jam/jai suprasti, kad jūs tikrai rimtai žiūrite į jo elgesį, o ne šiaip sau rėkaujate iš kito kambario galo.
  

Aštuntas žingsnis

Nubrėžkite ribas: sukurkite konfliktą ir nustatykite laiką, kuomet "treniruositės". Jums gali tekti nubrėžti ribas po penkiolika minučių kasdieną, kartą per savaitę apsiperkant, arba kas vakarą... Viskas priklauso nuo jūsų šeimos situacijos. Kitoje dalyje aprašysiu kelias konkrečias situacijas, kuriose autoriai pritaikė savo mokymus.

Devintas žingsnis

Mažinkite bausmes. Jei bandėte vaikus išmokyti gražiai elgtis mašinoje, pradžioje sustabdydavot mašiną tik prasidėjus netinkamam elgesiui. Palaipsniui, sustojimų turėtų mažėti ir jums turėtų užtekti perspėjimo. Palaipsniui reikia mažinti ir apdovanojimus. Kai tinkamas elgesys mašinoje taps normaliu reiškiniu, nebus reikalo tokio elgesio apdovanoti.

Dešimtas žingsnis

Kas toliau? Dabar laikas imtis kito problematiško elgesio.

Mamos sportas

Atėjo laikas prisipažinti - ne kokia iš manęs sportininkė, visai ne kokia. Nors užaugau itin sportiškoje šeimoje, pati ilgą laiką sportavau, gimus vaikams mano jėgos ir laikas, ir noras išgaravo. Nors žinau, kad NORINT sportuoti, laiko galima rasti visada, šiuo metu laisvalaikį mieliau leisčiau miegodama.
Praėjusią savaitę pirmą kartą po gimdymo nuėjau pas gydytoją turėdama vieną didelį skundą - nugaros skausmus. Labai tikėjausi, kad suprantingoji gydytoja man išrašys atpalaiduojančius masažus ar dar kažką lengvo ir malonaus. Nusivyliau. Išrašė ji man...pratimų, stiprinančių pačias jautriausias mamos kūno sritis - pilvą ir apatinius nugaros raumenis.

Negaliu pasakyti, kad sportuoti nebandžiau. Nepatinka man neturėti jėgų (kai anksčiau galėdavau bet kokio svorio vaikus užnešti į penktą aukštą), greitai pavargti ir netilpti į patogius drabužius. O labiausiai nepatinka raumenų nuovargis, kuris ypač pasireiškia po nemiegotos nakties. Taigi bandžiau visokių linksmų aerobikų, jogų ir pilates'ų. Apie išėjimą iš namų nelabai mąstau - net jei ir rasčiau sporto grupę, kur galėčiau eiti su Svaja, Tajui ten būtų nuobodu. Taigi, nusprendžiau sportuoti namuose.
Planas puikus - Svajai patinka žiūrėti į šokinėjančią šaltieną-mamą, o Tajų tikėjausi įtraukti sportuoti kartu. Pirmas kartas pavyko (po to dvi dienas skaudėjo visą kūną). Antras kartas buvo sunkesnis - iš pradžių su Tajum ginčijomės dėl to, KOKIUS pratimus daryti. Tada aš padariau klaidą, bandydama parodyti jam kaip TEISINGAI daryti pratimus. Tuomet Tajus pradėjo reikalauti visai kitokių pratimų, nei rodė mūsų sportinis video :) Po penkiolikos minučių ginčo man praėjo noras sportuoti visai...

Taigi, po mėnesio pertraukos ir daktaro vizito, nusprendžiau iš naujo imtis sporto. Bėda ta, kad dabar Svajai nebeįdomu žiūrėti į šokinėjančią šaltieną. Ji nori šokinėti kartu. Radau visai įdomių pratimų, kuriuos galima daryti su mažais vaikais. Taigi, pasiskolindama minčių iš www.fitpregnancy.com štai keletas minčių kaip GREITAI galima pasportuoti su mažu vaiku.

Greitukas nr. 1

Prisiminkite vaikystės šėliones su muzika. Įsimeskit vaiką į nešynę (ar sling'ą), arba tiesiog pasodinkite šalia. Pasileiskit mėgstamą muziką (geriausia - pamaišyti lėtą ir greitą) ir...šokit. Judinkit rankas, kojas, kaip tik jums noris - tegu tai būna improvizacinis šokis.
Šokis yra ne tik geras kardio pratimas, mankštinantis didžiąsias raumenų grupes, bet ir labai pakelia nuotaiką. Šis greitukas YPAČ tinka, jei namie yra didesnis vaikas, kurį turėtų patraukti mamos šėliones.

Greitukai nr. 2: viso kūno stiprinimas

Nors nešiodama vaikus mama automatiškai stiprina viršutinius kūno raumenis, būtinai reikia sustiprinti ir apatinius kūno raumenis, kurie, švelniai tariant, gerokai išsitampo nėštumo ir gimdymo metu. Taigi, keturi pratimukai, kurie padės jums sustiprinti viso kūno raumenis:

Liftas
Laikykite vaiką arba veidu į jus arba nuo savęs. Kojos pečių plotyje, keliai šiek tiek sulenkti, pilvo raumenys įtempti. Sulenkite kelius, stengamasi kad šlaunys būtų lygiagrečios grindims, bet kad keliai neišsikištų toliau kojų pirštų. Palengva ištieskit kelius. Kartokite maždaug 20–25 kartų. Stiprina šlaunis, kelių sausgysles ir užpakalio raumenis.

Atsispaudimas-bučkis
Atsistokit ant keturių. Paguldykite savo vaiką jūsų krūtinės lygyje veidu į save ant didelės pagalvės. Išlaikydama nugarą ir galvą vienoje linijoje (pilvas įtrauktas, užpakalio raumenys įtempti) darykite atsispaudimus. Pasiekus vaikiuką, duokit bučkį. Darykite tai neskubėdama ir kartokite 20-25 kartus.

Atvirkštinis atsilenkimas "ku-kūū"
Atsigulkite ant nugaros ir sulenkite kelius prie krūtinės. Pasiguldykite vaiką sau ant blauzdų. Prilaikydami vaikiuką, darykite atsilenkimą. Sakykite 'ku-kūū', pakeldama galvą, pečius ir nugarą. Kartokite 20-25 kartus.
.

Vaikiškas tiltelis

Gulėdama ant nugaros, sulenkite kelius, pėdos priplotos ant žemės. Pasiguldykite vaiką ant klubų (truputį žemiau bambos) ir tvirtai laikykite. Laikydama galvą ant grindų, pakelkite klubus, kad susidarytų tiesi linija nuo pečių iki kelių. Sustinkite pačiame viršuje - įtempkite užpakalio ir klubų raumenis. LĖTAI grįžkite į pradinę būseną. Kartokite 20-25 kartus.

Beje, labai panašius patarimus man davė ir gydytoja: kas antrą diena padaryti tris serijas po penkiolika atsilenkimų, tris serijas po penkiolika atsispaudimų ir periodiškai daryti pilates pratimą vadinamą plank (atsiremkite ant ištiestų rankų, ištieskite kojas - turite remtis tik ant kojų pirštų ir rankų. Įtempę visus kūno raumenis, ypač pilvo, užpakalio ir šlaunų, laikykite šią pozą bent trisdešimt sekundžių).

Kaip užimti trimetį

Šiandien pagaliau perverčiau The Toddler's Busy Book, kurioje yra daug receptų, patarimų ir žaidimų mažiems vaikams (nuo pusantrų iki trijų metukų). Apskritai, knygos esmė - paskatinti mamas kūrybiškai žiūrėti į vaikų žaislus ir naudoti įvairius namų apyvokos daiktus, maisto produktus vaikams užimti.

Nors ši knyga didžiulio įspūdžio nepaliko, radau keletą visai neblogų minčių, kuriomis pasidalinsiu.

Žaislų kategorijos

Žaislai, lavinantys smulkiąją motoriką: karoliukai, kaladėlės, dėžutės, įvairios pakuotės, žaislai "matrioškos" (telpantys vienas į kitą), formų rūšiuoklė (kurią galima pasidaryti iš naujų batų dėžės, dangtyje išpjovus atitinkamų formų skylutes), medinės mįslės ir dėlionės, vandens žaislai ir špūlės (taip taip, tos nuo siūlų, kurias galima ir spalvoti, ir kaip karolius suverti).

Žaislai, lavinantys motoriką: kamuoliai, traukiami/stumiami žaislai, žaislai, kuriais galima važiuoti, supynės ir čiuožyklos.

Žaislai, lavinantys vaizduotę: knygos, konstruktoriai, lėlės, lėlių baldai ir drabužiai, maisto žaislai (maisto produktai, indai ir t.t.) , rankų bei pirštų lėlės, žaisliniai telefonai, mašinėlės, bei minkšti žaislai.

Žaislai, lavinantys kūrybingumą: spalvinimo knygelės, pieštukai, klijai, dažai, popierius, plastilinas bei minkymo tešla, kempinės.

Žaislai, lavinantys muzikos įgūdžius: ksilofonas, būgneliai ir kiti žaisliniai instrumentai.


O štai keletas žaidimų, kurie patraukė mano akį:

• Buteliukas/barškutis: į tuščią mineralinio vandens buteliuką įpilkite spalvotų ryžių ar makaronų. Užklijuokite buteliuko dangtelį, jei vaikas jau moka atsisukti. (Variacija - Svajai labai patiko žaisti su puspilniu (ar pustuščiu?) buteliu vandens. Raibuliavo jis prieš saule, ridenosi, ir buvo pritaikytas kaip svarmuo :) )
• Maitinimo kėdutė/meškerė: pririškite ne itin ilgas virveles prie mėgstamiausių vaiko žaisliukų (ne per ilgas, kad negalėtų apsisukti aplink kaklą). Kitus virvelių galus pririškite arba priklijuokite lipnia juostele prie maitinimo kėdės padėklo. Vaikiukui turėtų patikti meškerioti žaisliukus ir mesti juos atgal.
• Meškutis krepšyje: prie lovelės pastatykite krepšelį (skalbinių krepšys tiks), o vaikui duokite keletą minkštų žaislų. Tegu vaikas mėto meškučius ir kitus žaisliukus į krepšį. Galima skaičiuoti: vienas, du, trys, metam.
  
• Stebuklingos servetėlės: vienas paprasčiausių ir lengviausių žaidimų vaikams - traukti servetėles iš servetėlių dėžutės. Galit į seną servetėlių dėžutę pridėti įvairių skudurėlių, medžiagos gabalėlių.
  
• Želė dažai: iš anksto paruoškite įvairių spalvų želė. Želė gabaliukus sudėkite ant maitinimo kėdutės padėklo ar stalo. Tegu vaikas žaidžia su spalvom. Nebus bėda jei ir suvalgyts :)
• Įdomūs piešimai: pabandykite piešti plunksna. Pripilkite ant lapo daugiau dažų ir tegu vaikas bando piešti pūsdamas į dažų balutę šiaudeliu.
  
• Piešimo šokis: (ši mintis įdomi, bet labiau tinka lauke, ir neįsivaizduoju, ką daryti su darbo rezultatu). Patieskite didelį lapą popieriaus (arba seną paklodę) ir įpilkite į negilų dubenį dažų. Paleiskite gražią muziką. Tegu vaikai, įlipę į dažus, šoka ant paklodės. Tik būkit pasiruošę vandens ir rankšluosčių.
• Smėlio dėžė namuose: kaip jau rašiau rice crispies dienoje, vaikams labai patinka žaisti su kokiais sausais pusryčiais įpiltais į mini-smėlio dėžę. Įmeskite keletą smėlio žaislų, šaukštelių, formelių ir tegu vaikai kasa. Tiesa, geriausia būtų patiesti patogų (lengvai nukratomą) kilimėlį. Vakar kilo mintis, kad visai neblogai būtų su džiūvesėliais pabandyti - net jei ir užkąs mažas vaikas, nebus rizikos užspringti.
• Siuvinėjimas mažiesiems: iš kietesnio kartono (geriausia, spalvoto) iškirpkite nedideles formas (širdeles, geometrines formas ar kažką panašaus). Didesniam vaikui galite duoti skylamušį (arba pačios tą padarykit) ir išmuškite skylučių toje formoje. Pageidautina - palei kraštelį, bet nėra svarbu. Tada duokit vaikui batų raištelį, kurį gali verti pro skylutes. Atrodo kvailokas užsiėmimas, bet aš Tajui jį duodu vakare prieš miegą. Dažniausiai pradedame kartu, o tada jis jau improvizuoja vienas. Mes turime spalvotas formas ir siūlus, tai jis derina spalvas, išsigalvoja visokius vėrimo būdus...ir nurimsta miegeliui.